Didėjant pasaulio dėmesiui, skiriamam atsinaujinančios energijos šaltiniams, kukurūzų kultūra svarbiai prisideda prie energetikos sektoriaus. Ji gali būti naudojama bioenergijai gaminti anaerobinio sufermentavimo ir gazifikacijos metodais. Kukurūzų stiebų anaerobinis sufermentavimas gamina biogazą, kuris turi metano ir gali būti naudojamas šildymui bei elektros gamybai. Tuo tarpu gazifikacija perdirba kukurūzų stiebus į sintezės dujas – anglies monoksido ir vandenilio miškinį, kuris gali būti toliau perdirbamas į skystas degalus arba naudojamas energijai gaminti. Ši kukurūzų stiebų naudojimo galimybė energijos gamyboje ne tik padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, bet ir suteikia atsinaujinantį alternatyvą tradicinėms energijos rūšims.
Statybos sektoriuje kukurūzų kulis daro įspūdį. Dėl jų pluoštinės prigimties, jie gali būti naudojami kaip medienos pakaitalas kai kuriose srityse. Pavyzdžiui, jie gali būti naudojami kompozitinių plokščių gamyboje. Šios kuku- rūzų kulimis pagamintos kompozitinės plokštės turi gerą stiprio ir svorio santykį bei gali būti naudojamos vidinių sienų apdailai, lubų plokštėms ir netgi kai kuriems baldams. Be to, kulis naudojami statybiniuose materiale sumažina poreikį tradicinėms medienoms, kas yra naudinga miškų apsaugai. Kukurūzų kulių lengvas svoris ir izoliacinės savybės taip pat leidžia jas naudoti izoliaciniuose materiale, pagerinant pastatų energinį efektyvumą.
Kukurūžės atliekamos svarbią aplinkosaugos apsaugos funkciją. Kaip minėta anksčiau, jų gebėjimas sugerti teršalus leidžia naudoti jas nuotekų valymo procesuose. Taip pat jos gali būti panaudojamos dirvo žemės atkūrimo projektuose. Pridėjus kukurūžes prie užterštos dirvos, jos padeda imobilizuoti sunkiuosius metalus ir organinius teršalus, sumažinant jų mobilumą bei galimą žalą aplinkai. Be to, iš kukurūžių gaminamas bioanglis kaupti anglį, kas padeda mažinti klimato kaitą, sumažinant atmosferoje esančio anglies dioksido kiekį.