1931-ųjų metų Spalio 18-osios incidentas yra ne tik vienas istorijos skyrius – tai gyva atmintis, išsaugota per istorines relikvijas, memorialines sales ir paminklus visoje Kinijoje. Šios vietos, pradedant Liutiaohu geležinkelio liekanomis ir baigiant didelio masto memorialiniais muziejais, tarnauja kaip svarbūs švietimo įrankiai, padedantys perduoti incidento pamokas ateities kartoms. Jos taip pat pagerbia tų, kurie kentėjo ir kovėsi okupacijos metu, atminimą, užtikrindamos, kad jų istorijos neužmirštamos.
Vienas svarbiausių istorinių rinktinių, susiję su rugsėjo 18 incidentu, yra Liutiaohu geležinkelio vieta Liaoningo provincijoje, Šenyange. Būtent čia Japonijos Kvantungo armija 1931 m. rugsėjo 18 naktį detonavo sprogmenis, kad pateisintų savo karinį puolimą. Istoriniai dokumentai atskleidžia, kad sprogimas buvo kruopščiai suplanuotas; to meto japonų kariniais dokumentais, kurie dabar eksponuojami vietos muziejuje, pateikiami išsamūs sabotažo operacijos brėžiniai bei ryšių žurnalai, koordinavę suklastotą karo veiksmą.
Šiandien sritis išsaugota kaip istorinis paminklas, čia yra dalis pradinės geležinkelio linijos, akmeninė žyma, nurodanti sprogimo vietą, taip pat nedidelis muziejus, kuriame eksponuojamos nuotraukos ir įvykio artefaktai. Apsilankę lankytojai gali pamatyti tikslų vietą, kurioje įvyko sprogimas, taip pat relikvijas, tokius kaip japonų karių naudoti įrankiai sprogdintuvams dėti ir vieno kinų kario uniformos liekanos, rastos įvykio vietoje. Nesenai rastas metalinis etiketės ženklelis iš kinų kario daiktų, ant kurio įrėžtas jo vardas ir dalinio numeris, buvo pridėtas prie ekspozicijos, suteikdamas skausmingą asmeninį ryšį su aukomis. Liutiaohu geležinkelio stotis yra stiprus priminimas apie incidento pradžią, padedantis lankytojams suprasti Japonijos karinių veiksmų apgalvotumą.
Kitas svarbus objektas yra „September 18 History Museum“ Šenyange, skirtas įvykiui ir tolesniam Kinijos šiaurės rytų okupavimui dokumentuoti. Atidarytas 1991 m., incidento 60-ąją metinę, muziejus užima daugiau nei 30 000 kvadratinių metrų plotą ir apima kelias parodų sales, lauko eksponavimo zonas bei memorialinę aikštę. Muziejaus ekspozicijos išdėstytos chronologine tvarka, pradedant nuo incidento konteksto XX a. pradžioje, tada pereinant prie 1931 m. rugsėjo 18 d. įvykių ir Kinijos šiaurės rytų okupavimo, ir baigiant kinų tautos pasipriešinimo pastangomis bei galutine pergalę Antrojoje pasaulinėje karo Kinijos atžvilgiu.
Muziejaus ekspozicijoje pateikiami įvairūs artefaktai, tokie kaip japonų kariuomenės uniformos, ginklai ir dokumentai; asmeniniai daiktai, priklausę kinų civiliams ir pasipriešinimo kovotojams, pvz., laiškai, dienoraščiai ir drabužiai; taip pat stambios dioramų kompozicijos, vaizduojančios svarbiausius įvykius, pavyzdžiui, puolimą prie Beidayingo bazių ir savanorių armijų formavimąsi. Vienas ypač skaudžiai veikiančių eksponatų – atstatyta japonų tardymo kamera, kurioje tiksliai pagal išlikusius liudytojų prisiminimus pateikiami kankinimo įrenginių maketai, naudoti okupacijos metu. Vienas judriausių ekspozicijos elementų – siena, nukabinėta daugiau nei 300 000 kinų civilių ir karių vardų, žuvusių okupuojant Šiaurės Rytų Kiniją. Muziejus taip pat naudoja šiuolaikines technologijas, tokius kaip virtualioji realybė ir interaktyvūs ekranai, kad istorija taptų patrauklesnė jaunesniems lankytojams. Pavyzdžiui, lankytojai gali naudoti VR ausines ir „patirti“ 1931 m. rugsėjo 18-osios naktį iš gyvenančio Šenyange kinų civilio akivaizdos. Be to, papildytos realybės funkcija leidžia lankytojams nuskenuoti konkrečius artefaktus ir peržiūrėti trumpus istorinių įvykių, susijusių su tuo daiktu, atkūrimo video įrašus.
Be Šenjano, yra daugybė kitų memorialų ir paminklų, skirtų rugsėjo 18 incidentui, visame Kinijos šiaurės rytuose. Čangčiune, Džilinės provincijoje, Šiaurės rytų Antijaponų sujungtosios kariuomenės memorialinis rūmas pagerbia karius, kurie kovojo prieš japonų okupaciją kaip Šiaurės rytų Antijaponų sujungtosios kariuomenės dalis – didelės pasipriešinimo grupės, sudarytos 1930-aisiais. Muziejus eksponuoja ginklus, kuriuos naudojo kariuomenė, jos vadovų asmeninius daiktus ir jų mūšių nuotraukas. Verta paminėti, kad išskirtinai rodoma generalinio Jungčiuio, žymaus pasipriešinimo lyderio, ranka parašyta mūšio strategijos žemėlapis, atskleidžianti antijaponų pajėgų taktinį genialumą. Harbinoje, Heilongdžiangoje, Rugsėjo 18 atminimo aikštėje stovi didelis paminklas su iškirstais žodžiais „Rugsėjo 18 incidento atminimo“, taip pat fontanas ir ramybės sodas. Kiekvienais metais rugsėjo 18 d. aikštėje vyksta solistiška ceremonija, kur gyventojai deda gėles ir laiko tylos minutę atminimui.
Šie istoriniai paminklai ir memorialai svarbiai prisideda prie istorinės atminties perdavimo jaunesniam kartui. Kinijoje mokyklos dažnai organizuoja ekskursijas į šiuos objektus, kur mokiniai sužino apie rugsėjo 18 incidentą per gidas, paskaitas ir interaktyvias veiklas. Pavyzdžiui, rugsėjo 18 istorijos muziejuje mokiniai gali dalyvauti „istoriniuose atkurimuose“ pasipriešinimo veiklos metu, tokiuose kaip nelegalių laikraščių rašymas ar savanoriškų kariuomenių aprūpinimo pakavimas. Šios veiklos padeda mokiniams asmeniškai susijungti su istorija, padarydamos ją daugiau nei tik datų ir įvykių seką. Muziejus taip pat rengia kasmetines mokinių eseistines konkursus, skatindamas juos mąstyti apie istorinių įvykių reikšmę ir jų aktualumą šiandien.
Šios vietos taip pat kasmet traukia daugybę vietinių ir užsienio turistų. 2023 m. rugsėjo 18-iosios istorijos muziejus priėmė daugiau nei 1,5 milijono lankytojų, tarp jų turistų iš Japonijos, Pietų Korėjos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos. Tarptautiniams lankytojams šios vietos suteikia galimybę sužinoti apie istorijos dalį, kuri dažnai lieka nepastebėta Vakarų naratyvuose, padedant geriau suprasti Antrąjį pasaulinį karą Rytų Azijoje. Muziejus reguliariai rengia tarptautines akademines konferencijas, kur susirenka istorikai ir tyrėjai, kad aptartų ir analizuotų rugsėjo 18-osios incidento įvykius bei jų pasaulinę reikšmę.
Šių istorinių relikvijų išsaugojimas nėra be iššūkių. Laikui bėgant, gamtinis dėvėjimasis, taip pat žmogaus veikla gali pažeisti šiuos objektus. Tam spręsti Kinijos vyriausybė įdėjo didelių lėšų rugsėjo 18 incidento relikvijų atstatymui ir priežiūrai. Pavyzdžiui, 2020 m. Liutiaohu geležinkelio stotis buvo atkurta pagal didelį projektą, kuris apėmė geležinkelio bėgių remontą, muziejaus ekspozicijų modernizavimą ir lankytojų paslaugų patobulinimą. Atkūrimo procese buvo naudojamos pažangios konservavimo technikos, tokios kaip 3D skenavimas, siekiant išsaugoti artefaktų originalią tekstūrą, bei aplinkos monitoringo sistemos eksponavimo zonose drėgmės ir temperatūros kontrolei. Vyriausybė taip pat bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis ir istorinėmis organizacijomis, kad surinktų ir išsaugotų naujus artefaktus, susijusius su incidentu, užtikrindama, kad ekspozicijos liktų aktualios ir visapusiškos. Bendruomenės savanoriai dažnai dalyvauja artefaktų rinkimo akcijose, interviuodami vyresnio amžiaus gyventojus, kad surinktų žodines istorijas ir šeimos brangenybes, susijusias su tuo laikotarpiu.
Be fizinės išsaugos, taip pat daug dėmesio skiriama ir skaitmeninei išsaugai. Daugelis muziejų sukūrė savo eksponatų internetinius variantus, leidžiančius žmonėms visame pasaulyje pasiekti informaciją apie rugsėjo 18 incidentą tiesiog iš namų. Pavyzdžiui, rugsėjo 18 istorijos muziejus turi svetainę ir mobiliąją programėlę, kuri siūlo virtualias ekskursijas, vaizdo paskaitas bei skaitmenines artefaktų archyvines kolekcijas. Skaitmeniniai archyvai apima aukštos raiškos retų dokumentų atvaizdus ir interaktyvius laiko juostos rodinius, kuriuos gali peržiūrėti vartotojai. Ši skaitmeninė išsauga ne tik padaro istoriją prieinamesnę, bet ir padeda apsaugoti ją nuo praradimo ar užmaršties. Muziejus taip pat bendradarbiauja su tarptautinėmis skaitmeninėmis platformomis, siekdamas pasiekti platesnę pasaulinę auditoriją ir skatinti tarpkultūrinį šio lemtingo istorinio įvykio supratimą.
Šių istorinių relikvijų ir memorialų vaidmuo siekia toliau nei švietimas – jie taip pat primena apie taikos svarbą. Daugelis vietovių turi eksponatus ar pranešimus, skirtus taikos skatinimui ir karui prevencijai. Pavyzdžiui, Harbine esančiame Rugsėjo 18-osios memorialiniame skvere yra akmeninė lentelė su iškaltu užrašu „Prisimink istoriją, brangink taiką“. Šie pranešimai atsiliepia lankytojams iš viso pasaulio, primindami, kad Rugsėjo 18-osios incidento pamokos nėra tik apie praeitį, bet ir apie taikesnio ateities kūrimą. Muziejus dažnai rengia jaunimui skirtus taikos švietimo seminarus, kuriuose dalyviai diskutuoja apie konfliktų sprendimą ir tarptautinės bendradarbiavimo svarbą, naudodamiesi Rugsėjo 18-osios incidento istorinį kontekstą kaip dialogo pradžios tašką.
